krūklys

krūklỹs, -ė̃ smob. (4) 1. žr. kriūklys: Kurs vis krūkdamas, šaukdamas elgias, kitą spaudžia prie darbo, tas krūklỹs J. Jau kaip jis yra krūklỹs, kitą tokį sunku rasti Grdm. Kas pri to krū̃klio galia būti: ans gyvam kailį galia nulupti Šv. 2. gobšuolis: Ans krūklỹs ant pinigų, narsus ant darbo J. 3. kas kriūkia (apie kiaulę): Žvigla kiaulė ir krūklė̃ – vis tas pats Varn.